Gerda Paliušytė. „Mūsų portretai“

Šioje programoje pristatomi keturi dienoraštiniai, dokumentiniai video darbai, kurių centre – fragmentai iš jų kūrėjų kasdienybės. Kūriniuose fiksuojamos akimirkos yra ne tik melancholiškos, bet ir siurrealistinės, išplaukiančios iš miesto, kuriame dokumentuojamas veiksmas, atmosferos bei laikmečio specifikos. Šalia eksperimentinių video darbų rodomas antropologinis Laimės Kiškūnaitės ir Karlos Gruodis filmas „Mūsų portretai“ (1994 m.). Filmas sukurtas kartu su Vilniaus Pedagoginio instituto studentėmis, Gruodis dėstyto feministinės teorijos seminaro dalyvėmis. Jo pagrindas – studenčių nufilmuoti joms įdomių moterų video portretai, tarp kurių – rašytoja Zita Čepaitė ir paauglės mergaitės iš specialiųjų globos namų Vilniuje. Kai kurie programos kūriniai sukurti kiek vėliau nei įprastai datuojamas ankstyvasis lietuvių videomenas, bet buvo pasirinkti dėl medijos, kurioje buvo sukurti (DVD, VHS, arba kino juostų), arba dėl tematikos, kuri asocijuojama su ankstyvojo videomeno laikotarpiu.

Gerda Paliušytė (g. 1987) yra Vilniuje kurianti menininkė ir kuratorė, savo filmuose dažnai tyrinėjanti kolektyviškumo laikinumą, kontakto troškimą ir nebylius susitarimus. Nuo 2018 m. Paliušytė yra viena iš parodų erdvės „Montos tattoo“ įkūrėjų ir kuratorių.

Rugilė Barzdžiukaitė. Kieno tai balsas?

„Meno avilio“ restauruoti lietuviški trumpametražiai dokumentiniai filmai stebina plačiu temų spektru ir kinematografinių priemonių įvairove. Šioje programoje pristatomi trys filmai, kurių autoriai įsižiūri ir įsiklauso į pažeistus žmones bei gyvulius, kamerą pasitelkdami kaip empatijos variklį. Užkadrinis balsas transformuojasi nuo informatyvaus iki egzaltuotai poetiško, o galiausiai tampa pritilusiu ir švelniu.

Rugilė Barzdžiukaitė (g. 1983 m.) – kino kūrėja ir teatro režisierė, tyrinėjanti įtampą tarp dokumentikos ir fikcijos, vaidinimo ir būties, filmavimo ir matymo. Naujausi kolektyviai sukurti menininkės darbai – dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“, opera „Geros dienos!“ ir instaliacija „Saulė ir jūra“.

Aistė Žegulytė. Miesto ir žmogaus laikas

Trys lietuvių kino dokumentai. Trys filmų kūrėjai vystantys dialogą apie miesto, gamtos ir žmogaus laiką. Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą" – vienas išskirtiniausių lietuviško kino ir fotografijos eksperimentų, savo forma primenantis klasikinį Chris Marker filmą „Le Jetee". Abstraktus ir labai asmeniškas Henriko Šablevičiaus etiudas „Atspindžiai“ svarsto apie gyvenimo kelią ir būties prasmę. Lėtai krintantis Vlado Navasaičio „Rudens sniegas" kaip priminimas apie nesustojančią ir amžiną laiko tėkmę. Tėkmę, kuri ir tapo pagrindine programos ašimi.

Aistė Žegulytė yra režisierė, jau daugiau nei dešimt metų kurianti dokumentinį kiną. Pirmojo jos ilgo metro dokumentinio filmo „Animus animalis" premjera įvyko prestižiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, konkursinėje programoje Next Masters. Šiuo metu režisierė dirba prie naujo dokumentinio filmo „Biodestruktoriai".